NEARDOMIEJI BANDYMAI

    Radiografinis metodas

   Nekokybiškas dujotiekio ar naftotiekio vamzdyno suvirintasis sujungimas, blogai pagaminta detalė, nekokybiškai suvirintos konstrukcijos gali būti rimtų avarijų priežastis. Tokiems defektams rasti naudojamas radiografijos metodas – tiriamųjų objektų peršvietimas jonizuojančiąja spinduliuote. Dėl didelio skvarbumo dažniausiai naudojama gama arba rentgeno spinduliuotė.

  Peršvietusi tiriamą metalo sluoksnį, jonizuojančioji spinduliuotė paveikia prie gaminio paviršiaus pritvirtintą fotojuostą ir sukuria matomą gaminio vidinės struktūros vaizdą. Metalo sluoksniu sklindanti spinduliuotė yra sugeriama. Defektai spinduliuotę sugeria silpniau, todėl fotojuostoje gaunamas tamsesnis defekto vaizdas.

eresco42mf2

  Radiografiniam metodui atlikti Bandymų ir tyrimų laboratorija naudoja jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių – rentgeno aparatą ERESCO 42MF2, kuriuo galima peršviesti net iki 40 mm storio metalą bei suvirintuosius sujungimus ir rasti defektus per palyginti trumpą laiką.

    

   Ultragarsinis metodas

   Įvairiems išoriniams bei vidiniams defektams nustatyti, storiui matuoti yra naudojamas ultragarsinis metodas. Bandymų ir tyrimų laboratorijos specialistai dirba su mikroprocesoriniais mažų matmenų ir nedidelio svorio defektoskopais USM 36 ir Sitescan 240“su skaitmeniniu signalų apdorojimu, kurie skirti dirbti tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis, juos patogu valdyti. Jais galima aptikti defektus nuo 3,5 mm iki 40 mm storio pagrindiniame metale bei įvairių konstrukcijų suvirintuosiuose sujungimuose ir nustatyti metalo storį bei siūlės geometrinius netolygumus,

 Neatliekant jokių didelių paviršiaus paruošimo darbų, storio matavimo prietaisu DM4E galima tiksliai ir be jokių sudėtingų nustatymų išmatuoti norimo metalo storį nuo 0,6 mm iki 500 mm priklausomai nuo keitiklio, tiriamojo objekto medžiagos ir paviršiaus būklės. Tačiau šiais technikos laikais to gali ir nepakakti, todėl TPT Bandymų ir tyrimų laboratorija įsigijo ultragarsinį storio matavimo prietaisą DMS 2TC su TopCOAT (matavimo per dangą) režimu. Šiuo prietaisu galima išmatuoti metalo storį per nudažytą (padengtą) paviršių, nustatyti metalo išsisluoksniavimo vietas, korozinius pažeidimus priešingoje sienelės pusėje ir visą tai fiksuoti kompiuteryje.
     Ultragarsinis prietaisas DMS 2TC skirtas matuoti detalės storį arba liekamąjį sienelės storį ir atvaizduoti atsispindėjusių signalų sekas. Ypač patogus matuojant parūdijusius gaminius, sluoksnines medžiagas ar aukštoje temperatūroje.

usm36sitescan240dm4edms2t

   Magnetinių dalelių metodas

  Magnetinių dalelių metodas skirtas tik tiems bandomiesiems objektams, kurie sudaryti iš feromagnetinės medžiagos. Šio metodo pagrindą sudaro magnetinio srauto linijų išsidėstymas atsižvelgiant į medžiagą.

Jei medžiaga vienalytė, magnetinio srauto linijos joje pasiskirsto vienodai, o jeigu linijos kelyje pasitaiko kitų medžiagų, kurių magnetinės savybės skiriasi, tai magnetinės linijos jas aplenkia ir sutankėja likusiame pjūvyje. Jeigu tas svetimkūnis yra paviršiuje, dalis magnetinio srauto linijų išeina į paviršių ir išsklaido magnetinį srautą. Atliekant bandymą magnetinių dalelių metodu geriausiomis sąlygomis, galima lengvai aptikti plonus ir mažus įtrūkimus. Šiuo būdu galima rasti paviršinius ir vidinius defektus su 0,01 mm atsidengimu ir 0,05 mm ir didesniu gilumu. Magnetinių dalelių metodu lengvai randami tokie paviršiniai ir vidiniai defektai kaip įtrūkimai, nesuvirinimai, nesulydymai ir t. t. Taip galima aptikti defektus, kurie yra 10 mm nuo kontroliuojamo paviršiaus.

portaflux1000

 

   Skverbiklių metodas

   Bandymų ir tyrimų laboratorijos specialistai paviršiniams defektams nustatyti atlieka bandymus skverbikliais, šis metodas taip pat dar vadinamas kapiliarine defektoskopija. Tai yra paviršiaus tyrimo metodas, kuriuo galima tirti visas neporingas medžiagas. Skysčiu  „skverbikliu“  padengiamas medžiagos paviršius. Tuomet skverbiklis prasiskverbia į pažeidimo (defekto) vidų. Kita medžiaga  ryškalas  parodo, kurioje vietoje skverbiklis prasiskverbė į pažeidimo vidų.

   Taikymo sritys: galima tirti visas neporingas medžiagas, ištirti naujų arba eksploatuojamų konstrukcijų, suvirinimo siūlių, atramų, kėlimo kilpų, tvirtinimo priemonių ir kitus paviršius.

   Bandymu skverbikliais nustatomi įtrūkimai, tuštumos ir kiti atviri paviršiniai defektai.